- laužtinis
- 2 laužtìnis, -ė adj. (2), láužtinis (1) 1. su laužtukais (apie kamanas): Laužtìnės kamanos K. Láužtinės kamanos Kv, Slnt; MŽ. O tai vis mano bėriejai žirgeliai laužtinėms kamanėlėms Ls(Vlkš). Žabok bėrąjį žirgelį laužtinioms kamanėlėms JD742. 2. J stačiais, laužtais kampais: Laužtinė linija rš. Laužtinė arka EncIX347. Atvaizdai gali darytis dioptriškai – iš laužtinių spindulių P.Aviž. Veiksmus paprastai pradedame veikti lenktiniuose skliaustuose, paskui einame prie laužtinių rš. 3. prk. kuris tarsi pertrūkęs: Láužtinėmis bal̃sėmis vadinam tokias, kurias taip ištaram, kad anų vidurė[je] girdi tarsi partrūkį kokį LTI558(Jn). Lūžtamoji (laužtinė) priegaidė (lingv.) K.Būg. Žemaičiai turi laužtinę priegaidę rš.
Dictionary of the Lithuanian Language.